Apgamai – tai odos dariniai, su kuriais gimsta arba kuriuos įgyja daugelis žmonių per gyvenimą. Nors dažniausiai jie yra visiškai nepavojingi, kartais būtent apgamas gali tapti pirmuoju odos vėžio – melanomos – požymiu. Todėl svarbu suprasti, kaip atskirti įprastus apgamus nuo pavojingų, kokie veiksniai lemia jų atsiradimą bei kada reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.
Kas yra apgamai?
Apgamai (lot. naevi) – tai pigmentiniai odos dariniai, atsirandantys dėl melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną – sankaupų tam tikroje odos vietoje. Melaninas suteikia odai, plaukams ir akims spalvą. Kai kurios šių ląstelių grupės išsidėsto netolygiai, todėl susidaro apgamas – tamsesnė dėmelė ar iškilimas ant odos.
Apgamai gali būti įvairių formų, spalvų ir dydžių: nuo vos pastebimų smulkių taškelių iki kelių centimetrų dydžio iškilimų. Kai kurie yra įgimti – matomi jau gimus, kiti atsiranda vėliau, dažniausiai iki 30 metų amžiaus.
Apgamų rūšys
Skiriamos kelios pagrindinės apgamų rūšys, kurios gali skirtis pagal jų išvaizdą ir pavojingumo lygį:
- Pigmentiniai apgamai – dažniausiai sutinkami, tamsesnės spalvos dėmelės arba iškilimai ant odos. Jie gali būti lygūs arba šiurkštūs.
- Raudonieji apgamai (angl. *cherry angioma*) – tai kraujagysliniai dariniai, susidarę iš smulkių kraujagyslių sankaupų. Jie būna ryškiai raudoni, dažniausiai nepavojingi.
- Plaukuoti apgamai – ant jų auga vienas ar keli plaukeliai. Tai visiškai normalus reiškinys ir paprastai nereiškia nieko blogo.
- Įgimti apgamai – susiformuoja dar vaisiui esant motinos įsčiose. Kai kurie iš jų gali būti dideli ir reikalauti nuolatinės stebėsenos.
- Displastiniai apgamai – netipiniai apgamai, kurie gali būti netaisyklingos formos, nevienodos spalvos, didesni nei 6 mm. Tokie apgamai gali turėti didesnę riziką virsti melanoma.
Kodėl atsiranda apgamai?
Apgamų atsiradimą lemia keli veiksniai – tiek genetiniai, tiek aplinkos. Pagrindinės priežastys:
- Paveldimumas – jei tėvai turi daug apgamų, tikėtina, kad ir vaikas turės panašią jų gausą.
- Saulės spinduliuotė – ultravioletiniai (UV) spinduliai skatina melanino gamybą, todėl saulėje apgamų gali daugėti arba jie gali patamsėti.
- Hormoniniai pokyčiai – brendimo, nėštumo ar menopauzės metu dėl hormonų svyravimų apgamų gali atsirasti daugiau ar jie gali keistis.
- Odos pažeidimai – kartais apgamas gali susidaryti vietoje, kur oda buvo traumuota.
Kada apgamai gali būti pavojingi?
Dauguma apgamų yra gerybiniai ir nereikalauja jokio gydymo, tačiau kai kurie gali tapti pavojingi, jei pradeda keistis. Būtina stebėti apgamus ir atkreipti dėmesį į šiuos požymius, vadinamus ABCDE taisykle:
- A – Asimetrija: viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
- B – Kraštai: nelygūs, neryškūs ar dantyti kontūrai.
- C – Spalva: nevienoda, su skirtingais rudais, juodais ar net raudonais atspalviais.
- D – Dydis: didesnis nei 6 mm skersmens.
- E – Evolucija: apgamas keičiasi – auga, kraujuoja, niežti ar pleiskanoja.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių pokyčių, būtina kreiptis į dermatologą. Tokie simptomai gali rodyti ankstyvą melanomos – pavojingiausios odos vėžio formos – vystymąsi.
Apgamų diagnostika
Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius metodus, kaip tiksliai ištirti apgamus. Pagrindinis tyrimas yra dermatoskopija – tai neinvazinis būdas, leidžiantis gydytojui specialiu prietaisu (dermatoskopu) padidinti ir apšviesti apgamą, kad būtų galima įvertinti jo struktūrą bei pigmento pasiskirstymą.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas skaitmeninis apgamų žemėlapis, kurio metu viso kūno apgamai nufotografuojami ir vėliau stebimi dėl galimų pokyčių. Jei gydytojas įtaria piktybinį darinį, atliekama biopsija – apgamas pašalinamas ir tiriamas laboratorijoje.
Apgamų šalinimas
Ne visi apgamai reikalauja pašalinimo. Tačiau gydytojas gali rekomenduoti juos šalinti šiais atvejais:
- Įtariamas piktybiškumas.
- Apgamas nuolat traumuojamas (pvz., skutantis, trinant drabužiais).
- Apgamas yra nepatogioje vietoje ar sukelia estetinį diskomfortą.
Pašalinimo būdai gali būti keli:
- Chirurginis šalinimas – apgamas pašalinamas skalpeliu, dažniausiai su vietine nejautra. Tai patikimiausias būdas, kai reikia ištirti darinį histologiškai.
- Lazerinis šalinimas – greitas ir mažiau skausmingas metodas, dažnai naudojamas estetiniais tikslais, kai apgamas nėra įtartinas.
- Krioterapija – apgamas šalinamas skystu azotu, jį užšaldant.
- Elektrokoaguliacija – apgamas šalinamas elektros srove.
Kaip prižiūrėti odą po apgamo pašalinimo?
Po apgamo pašalinimo svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Žaizdelę reikia laikyti švarią, vengti saulės spindulių bei netrinti. Kol žaizda visiškai užgis, rekomenduojama nenaudoti kosmetikos priemonių ant tos vietos. Jei šalinimas atliktas lazeriu, dažniausiai randų nelieka, tačiau chirurginio šalinimo atveju jie gali būti minimalūs.
Kaip apsisaugoti nuo pavojingų apgamų pokyčių?
Siekiant sumažinti apgamų piktybėjimo riziką, verta laikytis kelių paprastų, bet labai veiksmingų taisyklių:
- Venkite per ilgo buvimo saulėje. UV spinduliai yra vienas pagrindinių melanomos rizikos veiksnių.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės su SPF 30 ar didesniu, net debesuotomis dienomis.
- Stebėkite savo apgamus. Kartą per mėnesį apžiūrėkite kūną prieš veidrodį – ypač nugarą, kaklą, pėdas, galvos odą.
- Kartą per metus apsilankykite pas dermatologą. Reguliarūs patikrinimai leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius.
Išvada
Apgamai – tai dažnas ir natūralus odos reiškinys, kurio dauguma atvejų yra visiškai nepavojingi. Tačiau dėl to, kad kai kurie apgamai gali virsti piktybiniais dariniais, būtina juos reguliariai stebėti. Anksti pastebėjus pokyčius ir laiku kreipusis į specialistą, galima išvengti rimtų sveikatos problemų.
Rūpinkitės savo oda, saugokite ją nuo žalingų saulės spindulių ir nepamirškite profilaktiškai tikrintis – taip užtikrinsite, kad apgamai išliktų tik estetine jūsų kūno dalimi, o ne sveikatos problema.